Inkstų transplantacija
Kai sergama lėtine inkstų liga ar diagnozuojama onkologinė inkstų liga, inkstų gydymas vyksta vaistais ir chirurginiu būdu, kai pašalinamas naviko pažeistas inkstas ar jo dalis (dar vadinama inksto rezekcija). Kai šių organų funkcijos išlaikymas nebeduoda norimos naudos, kartais pasitelkiama inkstų transplantacija. Jos tikslas – suteikti visavertį gyvenimą, persodinimas dažniausiai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę nei kasdienės dializės procedūros.
Pirmoji inkstų persodinimo operacija pasaulyje įvyko dar 1954 metais Bostone (JAV). Tuo metu inkstų transplantacija Lietuvoje jau atliekama daugiau nei pusę šimtmečio – pirmoji operacija įvykdyta dar 1970 metų vasario 18 dieną dabartinėje Vilniaus universiteto Bendrosios chirurgijos klinikoje, o gyvo donoro inksto transplantacija – 1974 metais. Šiandien skaičiuojama, kad jau vien Vilniuje atlikta daugiau nei 2 tūkst. inkstų persodinimo operacijų.
Jei pacientas serga I tipo cukriniu diabetu ir inkstų nepakankamumu, gali būti atliekama didesnės apimties organų transplantacija – kartu galima persodinti ne tik inkstus, bet ir kasą. Taip ne tik atkuriama inkstų funkciją, bet ir išgydomas cukrinis diabetas. Ar pacientui galima atlikti bendrą inkstų ir kasos transplantaciją, įvertina gydytojas. Jis taip pat sprendžia, ar operacija išvis galima, mat inkstų transplantacija, kaip ir daugelis medicininių procedūrų, yra rizikinga ir tinka toli gražu ne visiems. Kartais sergama ir kita liga, dėl kurios inkstų persodinimas gali tapti pernelyg sudėtingas ir rizikingas. Prieš atliekant operaciją, reikia atlikti daugybę tyrimų, nuodugniai ištirti imuninę sistemą.
Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, kaip vyksta inkstų transplantacija, pristatome, kokie pagrindiniai šios operacijos principai.
Kas gali būti donoru?
Jei tyrimų rezultatai geri, pacientui ieškomas donoras. Potencialiam donorui taikoma tam tikra amžiaus riba, atliekami tyrimai, ar jis neserga hepatitu, sifiliu, ŽIV ir kitomis ligomis. Tad klausimas, ar transplantuotas inkstas gali perduoti ligą, tampa neaktualiu.
Inkstai persodinimui paimami iš mirusių žmonių (aišku, turint anksčiau sudarytą ar jo artimųjų sutikimą dėl organų donorystės). Paprastai tokie inkstai funkcionuoja apie dešimtmetį, vėliau vėl reikia transplantacijos.
Paprastai geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai organą dovanoja gyvas paciento giminaitis. Mat kuo donoras panašesnis į pacientą tam tikromis charakteristikomis, tuo didesnė tikimybė, kad inkstų transplantacija bus sėkminga ir persodinti inkstai atliks savo funkciją ilgą laiką – įdomu, kad pirmoji inksto transplantacija pasaulyje įvyko inkstą paaukojus paciento broliui dvyniui. Inkstą dovanoti gali ir sutuoktinis, operacija atliekama net tada, kai skiriasi kraujo grupės.
Kokios galimybės gauti inkstą?
Jei inkstų neįmanoma gauti iš savo giminaičių ar kitų žmonių, pavyzdžiui, sutuoktinio, tuomet patenkama į eilę inkstui gauti. Deja, bet organų transplantacijai trūksta: gali tekti laukti mėnesius ar net ilgus metus, kol atsiras tinkamas inkstas. Visą informaciją apie teisės aktus ir laukiančiųjų sąrašus suteikia „Diaverum“ medikų komanda.
Jei kažkam iš artimųjų reikalinga inkstų transplantacija, galima visada įvertinti savo galimybes tapti donoru – jam nekyla jokios rizikos. Itin svarbu, kad norint gauti inkstą, turi būti geri ne tik paciento tyrimų rezultatai, bet ir jo fizinė būklė. Nereikėtų rūpintis tik inkstų transplantacijos kaina – Lietuvoje procedūrą apmoka Valstybinė ligonių kasa, svarbu tik būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu.
Ar transplantacija yra sudėtinga operacija?
Taip, ši operacija yra sudėtinga. Recipientų paruošimas transplantacijai prasideda gerokai prieš gulant ant operacinio stalo. Visų pirma, jei galvojama apie transplantaciją, jo galimybes reikėtų aptarti su medikais ir jų komanda – jie padės suprasti, kas tai yra, aptars nerimą keliančius niuansus, padės susisiekti su žmogumi, kuriam jau buvo atlikta transplantacija.
Kol laukiama transplantuoti paruošto inksto ar jau vyksta pasiruošimas operacijai, reikia laikytis griežtų dietos reikalavimų, vartoti medikamentus ir sveikai gyventi. Palyginti su sveikais žmonėmis, pacientas tampa mažiau atsparus infekcijoms ir kitoms ligoms.
Inkstų persodinimas trunka maždaug tris valandas, o naujas inkstas persodinamas į klubinę duobę – gerokai žemiau nei paprastai galima rasti inkstus. Inksto arterija ir vena sujungiama su išorine klubine arterija ir vena. Paciento inksto pašalinimas vyksta tik esant ypatingoms indikacijoms.
Kas laukia po operacijos?
Persodinti inkstai paprastai pradeda veikti jau po operacijos, kartais dar prireikia dializės. Dažnai nuogąstaujama, kokios galimos komplikacijos – kartais atsiranda infekcija, kraujavimas, susiaurėja transplanto šlapimtakis ir panašiai. Dėl įvairių priežasčių pacientui ligoninėje paprastai reikia praleisti 4–7 dienas. Atlikus operaciją, visą likusį gyvenimą būtina vartoti imuninę sistemą slopinančius vaistus, kad organizmas neatmestų inksto. Taip pat tenka reguliariai lankytis pas medikus stebėjimui ir tyrimams. Tačiau gyvenimas po inksto transplantacijos vis tiek yra gerokai geresnis nei prieš operaciją.
